2012 m. kovo 25-29 d. Seimo Valdybos sprendimu , Seimo nariai Ligitas Kernagis ir Vidmantas Žiemelis vyko į Kirgizijos Resubliką. Pasidalyti patirtimi su Kirgizijos Respublikos parlamento nariais ir tarnautojais Kirgizijos Respublikos parlamento rengiamuose mokymuose korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija klausimais Lietuvos Respublikos Seimo narius pakvietė Tarptautinis Respublikonų institutas ir Kirgizijos Respublikos parlamento nariai.

Komandiruotės darbotvarkė:

- Kovo 26 d. susitikimas ir diskusija su Kirgizijos Respublikos parlamento, Vyriausybės bei teisėsaugos institucijų atstovais.

- Kovo 27 d. susitikimas su Kirgizijos Respublikos parlamento Teisės ir teisėtvarkos bei Antikorupcijos komiteto nariais, kitais parlamento nariais, Kirgizijos Respublikos Prezidento atstovu.

- Kovo 28 d. organizuoti mokymai Kirgizijos Respublikos parlamento komitetų darbuotojams.

Nagrinėtos temos:

Lietuvos Respublikos Seimo vaidmuo kovoje su korupcija; Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos veikla, įgaliojimai, veiklos rezultatai, antikorupcinis teisės aktų ir jų projektų vertinimas; Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys kovos su korupcija priemones ir būdus, Lietuvos Respublikos institucijos dalyvaujančios kovoje su korupcija.

Neformalaus bendravimo su Kirgizijos parlamento nariais metu diskutuota apie demokratines vertybes, pozicijos ir opozicijos santykius parlamente, didėjantį moterų vaidmenį valstybės institucijose.

2012 m. kovo 17 d. Vilniuje prie Seimo įvyko mitingas “Už teisingumą”, kuriame reiškiama parama vasarį atleistiems dviems buvusiems Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovams ir reikalaujama pašalinti iš posto šiuos pareigūnus atleidusį vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį.

Mitinge dalyvavo daugiau nei 2500 Lietuvos piliečių iš įvairių Lietuvos miestų. Mitinguotojai reikalavo grąžinti į darbą FNTT vadovus, skaidrinti teisėsaugos darbą, atleisti generalinį prokurorą Darių Valį ir jo pavaduotoją Darių Raulušaitį. Vidaus reikalų ministrą R. Palaitį ragino atsistatydinti.

Mitinge taip pat išsakyta kritika prezidentei, atsisakiusiai atleisti R.Palaitį iš pareigų. Susirinkę protestuotojai laikė plakatus su užrašais: „Prezidentė – valstybinių nusikaltėlių „stogas“, „Prezidente, ar Jūs šitaip kovojate su korupcija ir atstatote teisingumą?“ ir pan.

Mitinguotojų reikalavimų sąraše taip pat siūloma „išviešinti visų šalies partijų, aukštų politikų, teisėtvarkos ir slaptųjų tarnybų pareigūnų ryšius su šešėliniu verslu ir kitomis nusikalstamomis struktūromis, paskelbti duomenis apie jų gaunamus pinigus iš šių struktūrų ir galimai neteisėtą praturtėjimą“.

Plačiau apie mitingą skaitykite informaciniuose portaluose “alfa.lt“, “delfi.lt“, “lrytas.lt“, “15min.lt“.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Ligito Kernagio kalba mitinge

Mieti tautiečiai,

Nesirengiau sakyti jokių kalbų, bet likti pasyviu stebėtoju situacijos, kurią sukėlė grandininė reakcija į pirmąjį tikrą Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimą, negaliu. Aš esu ne vienas iš 141, bet vienas iš Jūsų visų pirma.

Antikorupcijos komisija dirbo ir tebedirba toliau – eilėje laukia daug rimtų bylų. Mes susirinkome ne tam, kad politikuotume ar kažkam darytume reklamą.

Politikuojantys kolegos teigia, kad savo sprendimais Komisija įspraudė Seimą į kampą. Manau, kad į kampą šiandien įsprausta visa Tauta. Tik ne tų aštuonių Komisijos narių, o sistemos, kurią sukūrė ir maitina tie, kurie interpretuodami įstatymus, apraizgė Lietuvą jėgos ir įtakos čiuptuvais.

Dar kartą atsakingai pareiškiu, kad nei aš, nei kiti atsakingai dirbę Antikorupcijos komisijos nariai, neatstovavome nei savo partijų, nei kitų asmenų interesų – dirbome, taip, kaip iš mūsų tikėjosi tie, kurie mus rinko – sąžiningai ir neskaičiuodami savo laiko. Atstovavome tik vieną – svarbiausią – interesą – TIESĄ ir TEISINGUMĄ. Todėl man be galo liūdna, kad FNTT vadovų atleidimo byla tapo partinių rietenų iškilimo į viešumą priežastimi ir kažkieno priešrinkiminių kampanijų dalimi. Rietenų, kuriose paskendo ESMĖ – dar vienas politinio susidorojimo su nepaklususiais sistemai, atvejis.

Ieškant teisingumo, visų žvilgsniai nukrypo į Prezidentę, kuri iki šiol laikyta šviesa tunelio gale. Tačiau Jos ekscelencija, pradžioje kadencijos paskelbusi kovą su korupcija, šiandien, greičiausiai, pati yra apsupta padlaižių, dirbančių sovietmečio principu, pagal kurį didžiausia dorybė – paklusnumas aukščiau stovinčiam: TYLĖK, NEMATYK, NEGIRDĖK – kaip neteisingai ar neteisėtai elgiasi tavo viršininkas ar ministras.

Man labai gaila, kad ne tik kai kurios politinės jėgos Seime, be ir pati Prezidentūra pamynė kertinę visuomenės vertybę – ŽMOGAUS TEISES, ir nesiteikė išklausyti ne tik neteisingai nukentėjusių sąžiningai dirbusių pareigūnų, bet ir juos stojusių ginti Seimo narių. Jos ekscelencija iki šiol susitinka ir tariasi beveik išskirtinai tik su LIC‘o atstovais ir jų prisidirbusiu ministru. Teko girdėti, kad net ir premjerui kartą teko apsisukti nuo slenksčio ir grįžti iš kur atėjus, kai atvykus pas ponią Prezidentę, jį pasitiko necenzūrinių žodžių lavina.

Belieka konstatuoti, kad mes išties gyvename šalyje, kurioje klesti tik viena kultūros šaka – SLAPTŲ PAŽYMŲ IR KALTUMO PREZUMPCIJOS KULTŪRA.

Šalyje, kurioje viešųjų pirkimų, privataus verslo ar atskirų žmonių likimai yra sprendžiami specialiųjų tarnybų pagalba.

Šalyje, kurioje aukščiausi šalies vadovai, tiesiogiai valdantys šias tarnybas, nemato reikalo paaiškinti savo sprendimų, nes nesijaučia atskaitingais visuomenei.

Esu čia – su Jumis – todėl, kad bijau. Tačiau bijau ne plytos, kuri gali netyčia nukristi ant galvos ar žolės, kuria galiu berkalbėdamas paspringti. Bijau, kad FNTT pareigūnus ištiks toks pat likimas, koks ištiko ne vieną pareigūną iki šiol, ir bijau, kad jeigu tam nebus padarytas galas dabar – ateityje pasipriešinti „klanui“ bus žymiai sunkiau.

Kasdien susitinku su žmonėmis, kurie iš arti susidūrė su politinių ambicijų ir įtakos demonais ar patys atliko tragiškus vaidmenis „slaptų pažymų“ ir „žiniasklaidos smegenų plovimo“ spektakliuose. Manau, kad dauguma Jūsų pažįstate bent vieną tokį žmogų. Todėl KVIEČIU – nebūkim abejingais, nes niekas kitas, o tik mes patys galime pakeisti savo likimą.

Turime siekti, kad valstybės tarnybos pareigūnai nebūtų aukštesnių jėgų marionetės, kurioms padorumas, sąžinė ir garbė yra tapę tuščiais žodžiais.

Teisinės valstybės teismuose turi triumfuoti teisingumas, o ne šalis, pasisamdžiusi brangesnį advokatą.

Lemiamais istorijos momentais lietuviai buvo tie žmonės, kurie rinkosi kovą, o ne tylų pasitraukimą ir susitaikymą. Noriu tikėti, kad tokie esme ir šiandien. Demonai, su kuriais susiduriame šiandien, yra kur kas pavojingesni, nes tai nėra išorės priešai, kurie mus vienytų – tai jėgos, kurios mus mėgina skaldyti iš vidaus – mūsų vidaus priešai.

Savo kalbą noriu baigti sarkastiškomis eilėmis, pasiskolintomis iš kadaise populiaraus jumoro leidinio „Šluota“. Jos buvo aktualios Sausio 11-tąją, jos aktualios ir dabar:

Įrodyt kito pavyzdžiu galiu

Ir savo kailiu išbandžiau ne kartą –

Nesąmonė prieš tanką su peiliu,

Bet jei labai užsidegi – tai verta!

Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr.  / Protestuotojai Nepriklausomybės aikštėje

2012 m. kovo 12 d. 17:30 val. Seimo Antikorupcijos komisijos nariai Ligitas Kernagis, Naglis Puteikis, Aurelija Stancikienė ir Žilvinas Šilgalis Kauno miesto savivaldybės salėje susitiko su Kauno gyventojais.

Pasidaliję įspūdžiais iš atlikto FNTT vadovų nušalinimo aplinkybių tyrimo, Seimo nariai atsakė į susirinkusiųjų klausimus. Kviečiame pažiūrėti keletą šio susitikimo epizodų:

VISUS  VISUS  VISUS

KVIEČIAME

2012 m. kovo 12 d. 17:30 val.

kviečiame į susitikimą su Seimo Antikorupcijos komisijos nariais:

Ligitu Kernagiu, Nagliu Puteikiu, Aurelija Stancikiene ir Žilvinu Šilgaliu.

Susitikimo tikslai:

1. Informuoti visuomenę apie Antikorupcijos komisijos FNTT pareigūnų atleidimo aplinkybių tyrimą ir jo rezultatus.

2. Atsakyti į Jūsų klausimus čia ir dabar.

Susitikimas įvyks Kauno miesto savivaldybės salėje Laisvės al. 96.

Ateikite ir sužinokite atsakymus į rūpimus klausimus iš pirmų lūpų.

Antikorupcijos komisijos nariai

Spaudos konferencija Seime. LRS archyvo nuotrauka

Pastarosios pora savaičių Seimo Antikorupcijos komisijai buvo nelengvos, o kai kuriems komisijos nariams jos tapo tikru išbandymu. Man, kaip pirmininkui, FNTT vadovų atleidimo iš pareigų aplinkybių tyrimo byla buvo pirmoji tokio masto, ir netikėtai sulaukusi didelio atgarsio visuomenėje.

Tačiau nenoriu pasakoti tyrimo detalių, kurias labai išsamiai, stebėtinai visapusiškai ir įžvalgiai atskleidė žiniasklaida, ir kurios, tikiuosi, kalbės pačios už save išslaptinus riboto naudojimo grifais paženklintus posėdžių protokolus ir Komisijos gautus dokumentus. Nuvilsiu ir tuos, kurie šiame mano viešame pareiškime ieškos sensacijos – aštrių žiniasklaidos komentarų išlepintos šiandienos auditorijos turbūt jau niekas negali nustebinti.

Komisijos laikysena nuo bylos nagrinėjimo pradžios, mano subjektyvia nuomone, buvo stebėtinai vieninga ir nešališka. Tai paskatino mane dėti visas pastangas, kad nenuvilčiau tiek kolegų, tiek ir visuomenės, atidžiai sekusios tyrimo eigą. Tiesą sakant, atsibodo stebėti įvairių komisijų, komitetų ir tarnybų neįgalumą, ir norėjosi pamėginti išties panaudoti Antikorupcijos komisijos, kaip pakankamai galingo demokratijos instrumento, galią pagal tiesioginę jo paskirtį – nevilkinant laiko, nekuriant ir „nestumdant“ popierių tarp institucijų ir žinybų, nedaugžodžiaujant prieš žiniasklaidą – taip, kaip pats visada norėjau, kad būtų dirbama valdžios institucijose.

Ar tai buvo lengva? Ne, tai anaiptol nebuvo nei lengva, nei malonu. Pradedant Komisijos kviestų asmenų reakcijomis tiek į patį iškvietimo faktą, tiek į pateiktus klausimus, pareigūnų bandymais paklaidinti Komisijos narius teisės principų ir aktų labirintuose, daryti spaudimą užuominomis ar net beveik atvirais grasinimais, žiniasklaidos vertinimais ir baigiant visuomenės komentarais po teminiais straipsniais, Seimo nariams teko išties sunkus atsakomybės išbandymas. Išbandymas, kurį pirmąją tyrimo savaitę, sakyčiau, vieningai atlaikėme. Vėliau prasidėjo partijų politiniai žaidimai, mėginimai prisidengti visuomenėje populiarios prezidentės autoritetu, vieši pareiškimai, sėjantys nepasitikėjimą Komisijos kompetencija, Komisijos narių tąsymas ir mėginimai sugriauti kvorumą, matyt siekiant išsaugoti ar apsaugoti atskirų pareigūnų mundurus.

Įtampa pasiekė kulminaciją prasidėjus išvadų formulavimui ir jų svarstymui. Tai atsispindėjo ir žiniasklaidoje, kurioje pasirodė įdomiausių interpretacijų ir versijų, kokiu tikslu apskritai vykdomas tyrimas. Sąmokslo teorijų kūrėjai Komisiją apkaltino siekiu diskredituoti konkurencinės partijos ministrą ar net nuversti prezidentę, o kai kurie apžvalgininkai Antikorupcijos komisiją netgi vertino kaip įrankį konservatoriams aiškintis su liberalcentristais parlamentiniu būdu. Drįstu teigti, kad ir vieni, ir kiti klydo arba sąmoningai siekė suklaidinti visuomenę. Be poros radikalių pavienių Komisijos narių pareiškimų žiniasklaidai, kolegų tarpe nebūta didesnių nesutarimų, o tai, kad kiekvienas priėmė sprendimus, vadovaudamasis savo sąžine ir protu, manau, yra normalaus demokratiško sprendimų priėmimo liudijimas. Kita vertus, Komisijai garbės nedarė tie nariai, kurie be pateisinamų priežasčių paliko posėdžių salę, tuo pamindami savo pareigą ir išduodami savo rinkėjų pasitikėjimą. Manau, jų elgesį turėtų įvertinti Seimo etikos ir procedūrų komisija.

Sunku pasakyti, ar išvargintas žiniasklaidos dėmesio, ar paakintas savo partijos lyderio, vienas pagrindinių „atsakovų“ byloje Vidaus reikalų ministras R. Palaitis, kaip rožančių pastarąsias dvi savaites kalbėjęs, kad „veikė Lietuvos žmonių labui ir viską darė griežtai pagal Lietuvos Respublikos įstatymus“, ketvirtadienio vakarą, duodamas interviu televizijai, netikėtai pratrūko: „ne kažkokios komisijos reikalas yra vykdyti teisingumą“. Savaime peršasi klausimas: o kas ir kokiu būdu turi vykdyti tyrimą, kad teisingumas pagaliau būtų vykdomas ir kas realiai gali vykdyti teisingumą, kai kyla nesutarimai tarp aukščiausio rango pareigūnų ir specialiųjų tarnybų? Kai teisingumo vardan dirbančios struktūros, dėl savo pačių neveiklumo, įgaliojimų viršijimo ar neskaidrumo precedentų praranda visuomenės pasitikėjimą? Ar visuomenė turėtų remtis vienos iš valdančiųjų partijų deleguoto ministro, ar kolegialia jos pačios deleguotų atstovų Seime pozicija?

Manau, kad kaip tik todėl, kad ilgą laiką Lietuvoje buvo vadovaujamasi pavienių žmonių, pavienių partijų ar jų sukurtų struktūrų diktuojamais sprendimais, Lietuva šiandien yra paversta slaptų susitarimų ir neskaidrių sandorių šalimi, specialiosios tarnybos turi neproporcingai didelę įtaką visuomenės politiniam gyvenimui, o jų atskaitomybė yra labai ribota. Ir pastaroji FNTT pareigūnų atleidimo aplinkybių byla sulaukė išskirtinio visuomenės dėmėsio ne todėl, kad kažkam būtų asmeniškai labai pagailę atleistųjų pareigūnų ar neįtikęs tokio svorio sprendimą skubotai priėmęs ministras. Analogiškų atleidimų, remiantis menamom, sukurptom ar labiau realiom pažymom, jau yra buvę, ir jos iš postų išvertė pakankamai aukštai sėdėjusius asmenis.

Manau, pastarasis atvejis tiesiog tapo tuo lašu, kuris perpildė visuomenės kantrybės, tolerancijos ir net galbūt baimės taurę. Tikiuosi, kad šis Seimo Antikorupcijos Komisijos tyrimas padės išjudinti visuomenę iš apatijos ir padės jai atsikratyti abejingumo, prietarų ir nepasitikėjimo kupros – mes išties galime dirbti greitai, efektyviai ir produktyviai. Tiesiog kartais trūksta viešumo, aiškios visuomenės pozicijos ir supratimo. Tikiuosi, dauguma žmonių supranta, kad be žiniasklaidos dėmesio ir didelio visuomenės palaikymo, šis tyrimas galėjo atgulti užmarštin drauge su kitomis pradėtomis, tačiau niekuo nesibaigusiomis bylomis. Nuo to lygiai taip priklausys ir tolesni Komisijos išvadose paminėtų pareigūnų veiksmai ir sprendimai.

Pabaigai noriu dar kartą padėkoti Antikorupcijos Komisijos kolegoms už pasiaukojantį darbą ir palinkėti visų Lietuvos institucijų ir žinybų darbuotojams, nepaisant neretai neadekvataus atlygio už jų triūsą ir sudėtingas darbo sąlygas, susitelkti darbui vardan svarbiausio – šviesesnės mūsų pačių (visuomenės)  kasdienybės. Taip pat dėkoju už visus palaikymo skambučius ir žinutes – jie padėjo nepalūžti kritiniais momentais. Visiems didelis ačiū.

Ligitas Kernagis, Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas

Seimo Antikorupcijos komisija tyrė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos direktoriaus Vitalijaus Gailiaus ir jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimo aplinkybes.

Abu FNTT vadovus iš pareigų atleido vidaus reikalų ministras R.Palaitis, gavęs VSD apibendrintą informaciją apie jų tyrimų poligrafu rezultatus. Ministras panaikino minėtų pareigūnų leidimus dirbti su slapta informacija, o vėliau atleido iš pareigų. Tyrimai poligrafu atlikti dėl informacijos nutekėjimo apie planuojamus teisėsaugos veiksmus dėl banko “Snoras”.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus Vitalijaus Gailiaus bei jo pavaduotojo Vytauto Giržado atleidimo aplinkybių tyrimą Seimo Antikorupcijos komisija pradėjo 2012 m. vasario 22 d., o išvadas pateikė kovo 2 d. Tyrimas truko 10 kalendorinių dienų. Komisija rinkosi į keturis posėdžius, kurių metu apklausė daugiau nei 15 įvairaus rango pareigūnų ir kitų asmenų.

Ketvirtadienį (kovo 1 d.) Antikorupcijos Komisija, posėdžiavusi daugiau nei šešias valandas, papunkčiui patvirtino didžiąją dalį išvadų, tačiau viso išvadų projekto patvirtinti nepavyko sugriuvus kvorumui. Kvorumas griuvo komisijos posėdį palikus Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariui Valdemarui Valkiūnui, kurio teigimu “posėdis vyko tendencingai”, neatsižvelgiant į jo, kaip komisijos nario, pateiktas pastabas ir pasiūlymus bei Socialdemokratų partijos frakcijos atstovui Stanislovui Giedraičiui, kuris nepritarė išvadų daliai, susijusiai su premjero ir prezidento institucijomis.

Penktadienį į posėdį susirinko dešimt iš 17 komisijos narių. Atvyko ketvirtadienį komisijos darbe nedalyvavę konservatorius Pranas Žeimys ir socialdemokratas Edmundas Jonyla. Balsavime dėl išvadų patvirtinimo dalyvavo 9 komisijos nariai – lygiai tiek, kiek reikia kvorumui. Konservatorius Naglis Puteikis į galutinį balsavimą nespėjo, nes buvo išėjęs duoti interviu televizijai. Už komisijos išvadas balsavo 8 jos nariai, prieš – 1. Išvadoms nepritarė socialdemokratas Edmundas Jonyla.

Spaudos konferencija Seime. LRS archyvo nuotrauka

Pateikiame Antikorupcijos komisijos išvadų dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V.Gailiaus ir V.Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių tekstą:

I Š V A D A

dėl valstybės politikų ir pareigūnų veiksmų bei sprendimų nagrinėjant Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų V.Gailiaus ir V.Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių

2012 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisija (toliau – Komisija), atlikusi parlamentinį tyrimą dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado atleidimo iš pareigų aplinkybių, 2012 m. vasario 22 d., vasario 23 d., vasario 28 d., vasario 29 d. savo posėdžiuose išklausė Vidaus reikalų ministrą (toliau – VRM) Romualdą Palaitį, buvusį FNTT vadovą Vitalijų Gailių ir jo pavaduotoją Vytautą Giržadą, Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) direktorių Gediminą Griną ir jo pavaduotoją Romualdą Vaišnorą, Lietuvos banko vadovą Vitą Vasiliauską, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – AOTD) direktorių Juozą Kačergių ir kitus atstovus, Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą Darių Valį, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Darių Raulušaitį, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėją Joną Markevičių, kitus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovus, buvusį Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotoją Andrių Neverą, „Lietuvos Ryto“ dienraščio vyr. redaktorių Gedvydą Vainauską, poligrafo naudojimo specialistus Vytautas Saldžiūną ir Kristiną Vanagaitę, ir susipažinusi su Komisijai pateikta medžiaga, k o n s t a t a v o:

DĖL BUVUSIŲ FNTT VADOVŲ VEIKLOS IR ATLEIDIMO IŠ PAREIGŲ

1. Buvę kriminalinės policijos biuro darbuotojai, vėliau FNTT vadovai V.Gailius ir V.Giržadas per savo tarnybą išaiškino itin reikšmingų valstybei nusikaltimų ir jų reputacija nekėlė abejonių, jų pačių veikla ir jų vadovaujamos institucijos buvo vertinamos labai gerai. Visi komisijai liudiję pareigūnai pabrėžė jų aukštą kvalifikaciją ir autoritetą tarp įvairių institucijų kolegų. Jų vadovaujamos FNTT gerą darbą yra pažymėjęs ir VRM ministras R.Palaitis.

2. Iš pareigų atleisti FNTT vadovai, V.Gailius ir V.Giržadas, savo kompetencijos ribose jau prieš keletą metų stebėjo sudėtingą AB banko “Snoro” banko būklę, o nuo 2011 m. birželio mėnesio šiuo klausimu ypač tampriai bendradarbiavo su Lietuvos banko valdyba ir kitomis institucijomis, todėl norėdami neteisėtai paskleisti šią informaciją tai galėjo padaryti žymiai anksčiau, nei 2011 m. lapkričio 15 dieną dienraštyje “Lietuvos rytas” pasirodė straipsnis.

3. Komisija neišgirdo jokių motyvų, kodėl būtent šiems pareigūnams buvo aktualu paskleisti informaciją apie galimą AB banko „Snoras“ nacionalizavimą.

4.Pagal Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 10 straipsnį, tyrimo poligrafu išvada yra naudojama kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką. Nors VRM ministras R.Palaitis ir VRM viceministras M.Ladiga viešoje erdvėje teigė, kad iš VSD yra gavę ir kitų duomenų, leidžiančių daryti prielaidas, kad informaciją neteisėtai „nutekino“ FNTT vadovai, tačiau tai paneigė VSD direktorius G.Grina. Taigi, tyrimo poligrafu išvada buvo panaudota ne kaip papildoma, o kaip vienintelė informacija sąlygojusi FNTT vadovų atleidimą.

5. FNTT vadovo V.Gailiaus tyrimo poligrafu išvados vienu atveju buvo neigiamos, kitu- teigiamos, tad nesuprantama, kodėl VRM ministras R.Palaitis nutarė vadovautis būtent neigiama išvada. Ministro teiginys, kad antroji teigiama išvada nepanaikina pirmosios, nėra logiškas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio nuostatai, suteikiančiai galimybę subjektui prašyti pakartotinio tyrimo poligrafu, kas reiškia galimybę pakeisti poligrafo parodymus.

6. V.Gailiui leidimą dirbti su slapta medžiaga ministras panaikino ne iškart užbaigus tyrimus poligrafu, o tik po to, kai V.Gailius atsisakė teikti savo pavaduotoją V.Giržadą atleidimui iš užimamų pareigų. Darytina išvada, kad V.Gailius galimai buvo nubaustas ne už poligrafo tyrimo rezultatus, o už nepaklusimą.

7. Komisijos nuomone, V.Gailiui ir V.Giržadui tyrimas poligrafu buvo taikomas pažeidžiant Poligrafo naudojimo įstatymą, nes iki tyrimo poligrafu nebuvo pateiktas pagrindas manyti, kad jie nuslėpė ar pateikė melagingus duomenis, pareigūnai nebuvo supažindinti su jokiu tarnybiniu, vidiniu ar ikiteisminiu tyrimu, kaip nurodo įstatymas. Nei V.Gailius, nei V.Giržadas, nei Komisija nebuvo supažindinta su VRM prašymu (Komisijai pavyko išsiaiškinti, tik kad VSD prašymu buvo VRM sutikimas) atlikti minėtų asmenų patikrinimą poligrafu, kas būtina pagal Poligrafo naudojimo įstatymą.

8. FNTT vadovo pavaduotojo V.Giržado teigimu jis nei iki  teisės dirbti su slapta informacija netekimo, nei iki šiol nėra nustatyta tvarka supažindintas su AOTD tyrimo poligrafu išvada.

9. Komisijai nepateikti argumentai, kuriais vadovaujantis aukščiausią profesinį lygį ir nepriekaištingą reputaciją savo darbe pademonstravusiems pareigūnams V.Gailiui ir V.Giržadui leidimas dirbti su įslaptinta informacija be jokio tarnybinio patikrinimo panaikintas 2012-02-14 dieną pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, kuris teigia, kad „asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija“.

10. Vertinant visą Komisijos atlikto tyrimo metu surinktą informaciją, pažymėtina, kad poligrafo duomenys negalėjo būti objektyvios išvados pagrindu ir dėl to, kad tyrimai poligrafu buvo atliekami neobjektyviai, t.y. tiriamiesiems užduodami klausimai skyrėsi savo turiniu ir apimtimi.

NUSPRĘSTA:

Komisijai nebuvo pateikti jokie objektyvūs argumentai ir motyvai, pagrindžiantys leidimo dirbti su slapta informacija FNTT vadovams V.Gailiui ir V.Giržadui panaikinimo pagrįstumą, tikslingumą bei pakankamas juridinis pagrindas, kuriuo vadovaudamasis VRM ministras panaikino šiuos leidimus. Komisijos neįtikino VRM ministro argumentai, kodėl reikėjo skubėti atleisti, jo paties teigimu, gerai dirbančios svarbios institucijos vadovus nustatyta tvarka neatlikus tarnybinio tyrimo ir nesulaukiant ikiteisminio tyrimo prokuratūroje išvadų.

Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytus argumentus, Komisija mano, kad buvę FNTT vadovai turėtų būti įstatymo nustatyta tvarka grąžinti į darbą, o paskelbtas konkursas į FNTT vadovų pareigoms užimti – atšauktas.

DĖL VIDAUS REIKALŲ MINISTRO R. PALAIČIO

11. Komisija turi medžiagos, kad VRM ministras galimai priekaištavo (darė pastabas) tuometiniam FNTT vadovui V.Gailiui už atliktą tyrimą, susijusį su ministro bendrapartiečiais, todėl darytina išvada, kad ministras galėjo būti suinteresuotas atleisti FNTT vadovus iš užimamų pareigų už jų atliktus ar atliekamus tyrimus. Komisija šį klausimą prašo ištirti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybą.

12. Ministras,  vien pagal poligrafo tyrimų rezultatus panaikinęs FNTT vadovams leidimą dirbti su slapta informacija, neatsižvelgė į Poligrafo įstatymo 10 straipsnio nuostatą, kad poligrafo tyrimo išvada yra naudojama ne kaip pagrindinė, o kaip papildoma informacija, apibūdinanti tiriamą asmenį ir jo aplinką.

13. VRM ministras, atleisdamas FNTT pareigūnus be tarnybinio tyrimo ir be teismo sprendimo viešai juos kaltindamas padarius  nusikaltimą (melavus ir neteisėtai paskleidus informaciją) galimai pažeidė Konstitucijos 31 straipsnio nuostatą dėl su asmens nekaltumo prezumpcijos.

14. VRM ministras R.Palaitis, viešai atskleisdamas tyrimo poligrafu V.Gailiaus ir V.Giržado rezultatus galimai pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 22 punktą.

15. Ministras R.Palaitis tiek viešoje erdvėje, tiek Komisijoje pateikė klaidingą ir niekuo nepagrįstą teiginį, neva dėl informacijos nutekinimo „išplaukė“ iš Lietuvos milijardas litų. Ministro R.Palaičio pateikta patirtų nuostolių suma yra žymiai didesnė nei Lietuvos banko pirmininko V.Vasiliausko pateikti skaičiai apie atsiimtas pinigines sumas iš AB banko „Snoras“ po dienraščio „Lietuvos rytas“ 2011 m. lapkričio 15 d. publikacijos.

16. Ir kiti VRM ministro parodymai Komisijoje buvo prieštaringi, ne kartą buvo keičiami, nesutapo su kitų  institucijų atstovų ar liudytojų parodymais, iš ko darytina išvada, kad ministras ne kartą sakė netiesą komisijai.

NUSPRĘSTA:

Komisija, atsižvelgdama į tai, kad iki šiol buvusių nepriekaištingos reputacijos ir gerai dirbančių FNTT vadovų skubotas atleidimas nėra teisiškai pagrįstas, kad VRM ministras galėjo turėti tam asmeninių – partinių priežasčių, nesusijusių su nurodomais atleidimo motyvais, kad tokie ministro veiksmai sukėlė didelį neigiamą rezonansą visuomenėje ir padarė moralinę žalą valstybei bei jos teisėsaugos institucijoms, kad ministras be išsamaus tyrimo ir teismo viešai kaltindamas atleistus pareigūnus galimai pažeidė Konstituciją, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, kad liudydamas Komisijai nebuvo nuoširdus, mano, kad ministro R.Palaičio elgesys yra nesuderinamas su nepriekaištingos reputacijos ir bešališkumo principais.

Komisija prašo Ministrą Pirmininką ir Lietuvos Respublikos Prezidentę atsižvelgti į Seimo Antikorupcijos komisijos tyrimo išvadas ir remiantis LR Konstitucijos 92 ir 96 straipsniais atleisti R.Palaitį iš užimamų pareigų.

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINĖS PROKURATŪROS

17. Komisija buvo informuota, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis paprašė Lietuvos banko pateikti Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai medžiagą dėl AB banko „Snoras“ neįslaptinant jos Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo numatyta tvarka, motyvuodamas, kad tokiu būdu bus lengviau pradėti procesinius veiksmus.

18. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis Komisijoje pripažino, kad kviesdamas Lietuvos banko vadovą V.Vasiliauską į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl AB banko „Snoras“ klausimų, neužtikrino būtinų konfidencialumo priemonių. Komisijos nuomone, Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas, įvertindamas situaciją  taip pat turėjo imtis atitinkamų atsargumo priemonių.

19. 2011 m. lapkričio 14 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio kabinete vykęs pasitarimas, kurį organizavo D.Raulušaitis dėl AB banko „Snoras“, surengtas neužtikrinant būtino posėdžio slaptumo ir saugumo sąlygų (kabinetas nepritaikytas slaptiems pasitarimams, jo dalyviams leista  dalyvauti su mobiliaisiais telefonais), Valstybės tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka pasitarimo metu svarstoma medžiaga nebuvo įvardinta kaip riboto naudojimo  ar kitokio slaptumo. Todėl darytina išvada, kad pasitarimo metu svarstyta informacija tretiesiems asmenims galėjo būti atskleista ne pasitarime dalyvavusių pareigūnų, o patekti ir kitais būdais.

20. 2011 m. gruodžio 30 d. Seimo nariui S.Stomai atsiųstame nutarime Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamento prokuroras Antanas Stepučinskas konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai pateikta Lietuvos banko pateikta medžiaga įstatymo nustatyta tvarka nebuvo įslaptinta ir „Lietuvos ryto“ straipsnyje pateiktą informaciją vertinti kaip sudarančią tarnybos paslaptį nėra pagrindo („<…>nustatyta, kad 2011 11 09 Lietuvos bankas Generalinei prokuratūrai įvertinti ir sprendimui priimti pateikė tam tikrą medžiagą, kuri įstatymo numatyta tvarka nebuvo įslaptinta. Įvertinęs pateiktą medžiagą, Generalinės prokuratūros ONKT departamento prokuroras 2011 11 14 pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ didelės vertės turto iššvaistymo, nusikalstamu būdu gautų pinigų bei turto legalizavimo, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo siekiant asmeninės naudos, dokumentų suklastojimo, padariusio didelę žalą. (…) Šį tyrimą 2011 11 15 atlikti generalinio prokuroro pavaduotojas D. Raulušaitis pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie VRM. Nuo 2011 11 09 iki 2011 11 14 prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dėl Lietuvos banko pateiktos medžiagos nebuvo atliekamas, o 2011 11 14 iki 2011 11 15 (straipsnio „Lietuvos ryte“ publikavimo data) byloje Nr. 01-2-00094-11 nebuvo priimti jokie proceso sprendimai (pareiškimai teismui, nutarimai ir kt.) ir tyrimo veiksmai.“ (…)„Taigi, dienraščio „Lietuvos rytas“ minėto straipsnio aukščiau cituotus teiginius vertinti ikiteisminio tyrimo duomenimis (kuriems turėtų būti taikomi BPK 117 str. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas) reikalavimai), ar informacija, kuri sudaro tarnybos paslaptį, nėra pagrindo<…>“).

21. Komisija konstatuoja, kad D.Raulušaitis, žinodamas, kad jo žmonos dėdė Algimantas Budrys yra vienas iš dienraščio „Lietuvos ryto“ grupės vadovų (dienraščio „Lietuvos rytas“ , vyriausiojo redaktoriaus pirmasis pavaduotojas, krepšinio klubo „Lietuvos rytas“ viceprezidentas), ir įvertindamas, kad „Lietuvos rytas“ grupės bendrovės didžioji akcininkė yra „Snoras Media“, turėjo vengti bet kokio galimų interesų konflikto ir kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą dėl savo nusišalinimo AB banko „Snoras“ bylos kuravime. Komisija prašo Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją įvertinti galimą D.Raulušaičio viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

22. Buvęs Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas A.Nevera Komisijai teigė, kad tą pačią dieną, kai pasirodė dienraščio „Lietuvos rytas“ straipsnis, jis dėl galimo AB banko „Snoras“ iššvaistymo tyrimą atliekančios institucijos (FNTT) gavo informaciją apie prielaidas, kad informaciją galimai „nutekino“  Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis. Galimas tokio poelgio motyvas – D.Raulušaičio ir jo žmonos glaudus bendravimas su A.Budriu. Atsižvelgiant į klausimo svarbą, A.Nevera nedelsdamas su šia informacija supažindino Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėją J.Markevičių, tačiau adekvačios ir įstatymo reikalaujamos reakcijos į tai nebuvo.

23. Atsižvelgiant į tai, kad FNTT tiriamos bylos iš esmės buvo Baudžiamojo persekiojimo departamento žinioje, byla dėl AB banko „Snoras“ neturėjo atitekti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žiniai. Dėl šios priežasties Komisija prašo Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pateikti paaiškinimus.

NUSPRĘSTA:

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas D.Raulušaitis, įstatymo nustatyta tvarka nepasirūpinęs informacijos apie valstybės institucijų veiksmus saugumo užtikrinimu ir tokiu būdu sudarydamas sąlygas informacijos apie planuojamus valstybės institucijų veiksmus paskleidimui bei neįvertinęs galimo interesų konflikto dėl savo žmonos dėdės D.Budrio įtakos bendrovei „Lietuvos rytas“, galimai pažeidė pareigūno nepriekaištingos reputacijos vardą, todėl Komisija siūlo Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui teikti Lietuvos Respublikos Prezidentei jo atstatydinimą iš pareigų.

Komisija prašo Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvos Respublikoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo savo atliekamo tyrimo metu įvertinti galimą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros darbo aplaidumą.

DĖL VALSTYBĖS SAUGUMO DEPARTAMENTO VEIKSMŲ

24. Komisija negavo jokio raštiško pagrindimo, kokiu teisiniu pagrindu iki (…) VSD atliko  tyrimą dėl galimo neteisėto informacijos apie AB banką „Snoras“ atskleidimo, kurio metu galimai buvo vykdomi operatyviniai  veiksmai (FNTT pareigūnų teigimu V.Gailius ir V.Giržadas jautėsi sekami, galimai buvo klausomasi jų telefoninių pokalbių), tyrimai poligrafu, kai 2011 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsakyme Seimo nariui S.Stomai rašo, kad atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nusikalstamo informacijos paskleidimo, motyvuodama, kad „<…>duomenų apie tai, kad minėtame straipsnyje esančią informaciją dienraščiui pateikė valstybės tarnautojai, negauta“, (…), kad  „dar iki Lietuvos banko 2011 m. lapkričio 9 d.kreipimosi į Generalinę prokuratūrą, AB bankas „Snoras“ pagrindiniai akcininkai, kiti atsakingi banko asmenys žinojo apie banko inspektavimo eigą ir turėjo realią galimybę prognozuoti būsimus jo rezultatus, pasekmes ir imtis tam tikrų veiksmų<…>“. Tai atsispindi ir Lietuvos banko valdybos pirmininko V. Vasiliausko pasisakyme Lietuvos Respublikos Seime 2011 m. lapkričio 17 d. plenarinio posėdžio metu.

25. VSD pirmojo patikrinimo poligrafu metu klausimai užduoti prokuratūros pareigūnams ir FNTT pareigūnams iš esmės skyrėsi, dėl ko nebuvo sudaryta galimybė objektyviam tyrimui.

26. VSD vadovo G.Grinos teiginys, kad iš 2 skirtingų patikrinimų poligrafu rezultatų VSD  renkasi neigiamą – „pagal kaltumo prezumpciją“, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio nuostatai dėl nekaltumo prezumpcijos ir Poligrafo naudojimo įstatymo 9 straipsnio nuostatai, nes šis straipsnis sudaro galimybę tikrintis poligrafu pakartotinai. Abejotina ir prieštaraujanti LR įstatymams VSD naudojama praktika, kai pareigūnai atleidžiami iš pareigų naudojantis tik poligrafo duomenimis.

NUSPRĘSTA:

Komisija prašo Prezidentės ir Seimo NSGK atsižvelgti į Komisijos išsakytas pastabas, siekiant esmingai tobulinti VSD darbą. Komisija tikisi, kad NSGK atsižvelgs į Antikorupcijos komisijos išsakytas pastabas vertindama metinę VSD ataskaitą.

Komisijos nuomone, yra rimtų prielaidų manyti, kad VSD, tirdama galimą informacijos nutekėjimą,  operatyvinius veiksmus atliko be deramo teisinio pagrindo, todėl prašo Seimo operatyvinės veiklos kontrolės komisijos šiuo klausimu pradėti atskirą tyrimą.

DĖL POLIGRAFO TYRĖJO VEIKSMŲ

27. Pareigūnai, kurie atliko tyrimą poligrafu privalėjo vadovautis tik Poligrafo naudojimo įstatymu ir parinkti klausimus tyrimui be jokios pašalinės įtakos, kas gali įtakoti tyrimo poligrafu rezultatus. Šio tyrimo metu poligrafo tyrimo eiga nebuvo objektyvi, todėl atsakingi darbuotojai taip pat privalo prisiimti atsakomybę.

NUSPRĘSTA:

Prašyti Krašto apsaugos ministerijos ir VSD vadovų atlikti vidinius tarnybinius patikrinimus ir kaltus asmenis atitinkamai įvertinti.

Taip pat Komisija prašo šiuo klausimu atlikti papildomą tyrimą Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją.

DĖL MINISTRO PIRMININKO VEIKSMŲ

28. Atkreiptinas dėmesys, kad Ministrui Pirmininkui A. Kubiliui nebuvo jokios būtinybės kreiptis į VRM ir KAM, prašant pakartotiniame V. Gailiaus poligrafo tyrime nustatyti konkretų informacijos išviešinimo faktą, kadangi V. Gailius ir VRM ministras R. Palaitis kreipėsi dėl pakartotinio tyrimo poligrafu atlikimo bei šis Ministro Pirmininko kreipimasis galėjo įtakoti galutinius tyrimo rezultatus. Ministras pirmininkas prieš rašydamas tokį raštą, privalėjo įvertinti būsimą poveikį pareigūnų, atliekančių poligrafo tyrimą, sprendimams.

NUSPRĘSTA:

Komisija rekomenduoja Ministrui Pirmininkui A.Kubiliui ateityje vengti tokio pobūdžio veiksmų.

DĖL PREZIDENTĖS VEIKSMŲ

29. Remiantis Komisijai liudijusių VRM ministro ir V. Gailiaus viešais teiginiais, Komisija konstatuoja, kad Prezidentės ar jos  atstovų duodami konkretūs nurodymai personalijų klausimais Prezidentei tiesiogiai nepavaldžioms institucijoms  galimai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą valdžių padalijimo principą ir demokratinės valstybės pagrindus.

30. Komisija atkreipia Prezidentės dėmesį, kad jos patarėjas J.Markevičius žiniasklaidai sakė netiesą, teigdamas, kad į Komisijos posėdį atvyko savo iniciatyva, nors iš tiesų buvo kviestas atvykti. Prezidentės patarėjas J.Markevičius peržengė savo kompetencijos ribas nurodinėdamas Seimo Antikorupcijos komisijai, kaip jai derėtų dirbti. Komisija prašo Prezidentės įvertinti kompetenciją viršijusio  savo patarėjo elgesį.

NUSPRĘSTA:

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentę pateikiant papildomus klausimus.

DĖL TEISĖS AKTŲ PATAISŲ

31. Komisija, darydama išvadas iš FNTT vadovų atleidimo istorijos ir matydama galimybes sąmoningai ar nesąmoningai piktnaudžiauti poligrafo tyrimais, taip iš esmės pažeidžiant Konstitucijos nuostatą dėl nekaltumo prezumpcijos, siūlo Seimui tobulinti Poligrafo naudojimo įstatymą. Komisija kreipsis į Seimo Valdybą dėl darbo grupės reikalingoms teisės aktų pataisoms parengti sudarymo.

32. Komisija mano, kad būtina peržiūrėti įstatymų bazę nustatant griežtą ir aiškiai reglamentuotą valdžios institucijų bendravimo tvarką, vadovų atsakomybę už ją, siekiant užkirsti kelią galimam neformaliam kišimuisi į savarankiškų institucijų darbą.

33. Komisija kreipiasi į Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, prašydama iš esmės peržiūrėti teisės aktus, nustatančius, kas yra valstybės paslaptis ir kas gali ją nustatyti, nes yra aiškių požymių, kad šiuo klausimu VSD ir kitos institucijos piktnaudžiauja, nesuteikdamas visuomenei galimybės susipažinti su svarbia, bet valstybės saugumui žalos nedarančia informacija.

34. Komisija konstatuoja, kad parlamentinės kontrolės mechanizme yra rimta spraga, nes Lietuvos Respublikos Seimui nepatvirtinus VSD ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros metinių ataskaitų dėl to nekyla jokių politinių pasekmių, todėl Komisija įsipareigoja artimiausiu metu šią spragą ištaisyti registruodama įstatymų pataisas.

Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis

DĖL KLAUSIMŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTEI

1. Komisijai buvo pateikta informacija, kad būta VRM ministro R. Palaičio konsultacijų su Jumis sprendžiant FNTT vadovų teisės dirbti su įslaptinta informacija atėmimo bei jų atleidimo klausimą, taip pat Jūsų pokalbių su FNTT vadovu V. Gailiumi. Prašytume pateikti informaciją apie minėtus pokalbius.

2 Ar, kaip skelbiama viešai, Jūs 2012 m. vasario mėnesį buvote susitikusi su ponu A. Medalinsku ir kalbėjote su juo apie FNTT vadovų atleidimą ir ar V.Gailiaus netinkamumą užimti FNTT vadovo pareigas grindėte ir tuo, kad jis „nėra pasistatęs nuosavo namo“?

3. Ar Jums buvo pateikta Jonui Markevičiui A.Neveros 2011 m. lapkričio 16 d. perduota informacija, susijusi su D.Raulušaičiu, dėl galimo informacijos nutekinimo?

4. Paaiškinkite Komisijai ką reiškia viešai žiniasklaidai išsakyti Jūsų žodžiai „<…>ministras čia ne prie ko<…>“ paaiškinant klausimus apie FNTT vadovų atleidimo aplinkybes. Ar šia fraze norėta pasakyti, kad ministras R.Palaitis tik vykdė Jūsų nurodymą?

5. Ar Jums buvo žinomi viešai nedeklaruoti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo D.Raulušaičio žmonos giminystės ryšiai su informaciją apie galimą AB banko „Snoras“ bankrotą paviešinusio dienraščio „Lietuvos rytas“ vyr. redaktoriaus pavaduotoju A.Budriu?

6. Ar Jums yra žinoma faktų, kad FNTT nevykdė tyrimų, susijusių su politinių partijų rėmėjais, atsižvelgdami į politikų nurodymus ar prašymus?

Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis

Lietuvos Ryto televizijos laida “Lietuva tiesiogiai” I dalis

Lietuvos Ryto televizijos laida “Lietuva tiesiogiai” II dalis

Visuomenės žiniai pateikiame Seimo parlamentinių tyrimų departamento parengtą 2012 m. vasario 29 d. spaudos apžvalgą FNTT vadovų atleidimo tyrimo klausimu.

Norėdami atsisiųsti apžvalgą PDF formatu, spauskite “Adobe” ženklelį:

LTV laida “Dienos tema”

Visuomenės žiniai pateikiame Seimo parlamentinių tyrimų departamento parengtą 2012 m. vasario 28 d. spaudos apžvalgą FNTT vadovų atleidimo tyrimo klausimu.

Norėdami atsisiųsti apžvalgą PDF formatu, spauskite “Adobe” ženklelį: