Po to, kai Seimo Antikorupcijos komisija, kontroliuodama ikiteisminio tyrimo eigą byloje dėl Romualdo Visokavičiaus galimai neteisėtų veiksmų, nesilaikė Antikorupcijos komisijos įstatymo nuostatų, įpareigojančių nesikišti į teisėsaugos institucijų veiklą, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė kreipėsi į Seimo Antikorupcijos komisijos narius, prašydama jų įvertinti komisijos pirmininko Kosto Komskio tinkamumą eiti šias pareigas.
2011 m. Lapkričio 30 d. neeiliniame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje naujuoju jos pirmininku išrinktas Krikščionių partijos frakcijos seniūno pavaduotojas Ligitas Kernagis. Neeilinį posėdį, vadovaudamiesi Seimo statutu, sušaukė jos nariai Vincas Babilius, Agnė Bilotaitė, Rimantas Jonas Dagys, Naglis Puteikis, Jurgis Razma, Aurelija Stancikienė, Erikas Tamašauskas ir Pranas Žeimys. Komisijos vadovybė pakeista vienu balsavimu – „tvarkiečio“ Kęsto Komskio atstatydinimo klausimas nesvarstytas, iškart balsuota dėl pirmininko perrinkimo. Posėdyje dalyvavo 9 iš 17 komisijos narių. Už komisijos pirmininko perrinkimą balsavo aštuoni, vienas susilaikė. Komisijos sprendimą gruodžio 15 d. patvirtino Seimas. Už šį nutarimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš 2 ir dar 2 parlamentarai susilaikė. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigų netekęs Kęstas Komskis atleidimui iš pareigų priešinosi ir savo pareiškimuose spaudai teigė, kad su juo buvo susidorota siekiant Komisijos vadovo poste turėti “patogesnį” asmenį.
Antikorupcijos komisijos narys konservatorius Jurgis Razma asmeniškai mano, jog „tai buvo siekis pagerinti komisijos veiklą išrenkant žmogų, kuris neturi problemų dėl vadovavimo“. Pasak Seimo nario, tikimasi, jog komisijos veikla dabar bus efektyvesnė bei prasmingesnė.
Naujai išrinktas Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis sakė, kad tikisi išjudinti Komisijos darbą iš sąstingio ir, nurimus politinėms aistroms, kartu su kitais Komisijos nariais bei biuro darbuotojais normaliai dirbti. Jo nuomone korupcijos lygis šalyje yra negarbingai aukštas, o kovos su korupcija instrumentai neveikia taip, kaip turėtų. To priežastys gali būti įvairios – pradedant nepakankamu finansavimu, kvalifikuoto personalo stoka ir baigiant efektyvaus bendravimo su žiniasklaida nebuvimu: „Kol kas iš žiniasklaidos priemonių girdime tik kiek, kad dėl vienos ar kitos bylos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tačiau nemažai tyrimų taip niekuo ir nesibaigia, o žmonės to dažnai ir nesužino. Aš manau, kad tai yra didelė spraga. Kovojant su korupcija reikėtų daugiau radikalesnių priemonių, ne vien deklaracijų, o žiniasklaidoje turėtų atsispindėti ne tik bylos užuomazga, bet ir baigtis.“
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) duomenimis, Lietuva, kontroliuodama korupciją, per pastaruosius keletą metų nepadarė jokios pažangos. Paviešintoje korupcijos suvokimo indekso balų skalėje, kurioje 0 reiškia absoliučiai korumpuotą šalį, o 10 – labai skaidrią valstybę, Lietuvai buvo skirta tik 4,8 balo (pernai – 5 balai). Pasaulio valstybių sąraše ji užėmėme keturiomis pozicijoms žemesnę vietą nei ankstesniais metais – 50. Pasak įvairių ekspertų, kurių nuomonės nesutampa, tai gali signalizuoti ir tai, kad padėtis negerėja, ir tai, kad visuomenė nepakankamai informuota apie padėties pokyčius.
TILS vadovo Sergejaus Muravjovo nuomone „Ilgalaikiams pokyčiams reikia švietimo, prevencijos ir gerų pavyzdžių. Reikia padaryti taip, kad žmonės savo kasdieniame gyvenime matytų permainų. Yra patarlė: žuvis genda nuo galvos. Tačiau šiuo atveju visi pamiršta, kad valyti žuvį reikėtų nuo uodegos.“
Foto: www.15min.lt